2010-04 mėnesio archyvas

Vis didėjantis išmaniųjų telefonų populiarumas, ypač tinka Apple iPhone sėkmės pavyzdys, privertė ir Microsoft padaryti atitinkamus sprendimus, kuriant Windows Phone 7, pritaikant ne vien verslo klientams, tačiau ir eiliniams pirkėjams. Visiems nežinantiems, kas yra Windows Phone 7, tai priminsiu, jog tai nėra Microsoft kuriamas telefonas (kaip gali pasirodyti iš pavadinimo), o naujausia OS skirta išmaniesiems telefonams, pakeisianti gausiai kritikuojamą Windows Mobile 6.5. Nemažai informacijos, tiksliau vaizdinės medžiangos apie tai, kaip veiks naujoji OS, galima rasti Windows Phone 7 svetainėje. Iš tiesų, kas paskatino mane parašyti šį įrašą (nes šiaip jau nesu ypatingai sekantis Windows Mobile 7 vystymo naujienas), tai šiandiena peržiūrėtas video apie tai, kaip bus integruotas el. paštas, įvykiai ir tvarkaraštis, kadangi šios funkcijos man asmeniškai ir būtų pačios reikalingiausios, jei jau nuspresčiau įsigyti išmanųjį telefoną. Kitas džiuginantis šios OS aspektas – Microsoft nenuėjo lengviausiu keliu, kaip tai padarė Palm, ir nebandė tiesiog nukopijuoti Apple iPhone OS, o sukūrė naują, inovatyvią vartotojo sąsają, kuri išties atrodo maloni akiai ir lengvai perpantama. Ir paskutinis momentas, kuo ši OS pranašesnė už Apple iPhone – ji bus naudojama ne vieno modelio telefone, kaip yra iPhone atveju, o keliuose modeliuose – pvz.: Samsung, Dell ir kituose. Na o dabar ir pats video apie el. pašto, įvykių ir tvarkaraščio integraciją:

Kitas, programuotuojus džiuginantis dalykas, jog jau dabar galima parsisiųsti programinę įrangą, skirtą kurti programas šiam išmaniajam telefonui, iš šios svetainės. Priminsiu, jog anksčiau programinė įranga, skirta kurti programas Windows Mobile OS, pasirodydavo tik po pačios OS pasirodymo, o dabar jau galima sukurti programas tik ateityje pasirodančiai OS.

Pabaigai, baigsiu savo įrašą apie Windows 7 Phone taip pat, kaip neperseniausiai Džiugas baigė savo įrašą apie iPad: Ar aš pirksiu telefoną su Windows Phone 7 OS – jei būtų būtinybė turėti išmanųjį telefoną, tai tikriausiai Taip. Tačiau esu praktiškas žmogus ir artimiausioje ateityje to daryti nesiruošiu, nes realiai nepasinaudočiau tomis galimybėmis, kurias suteikia išmanieji telefonai, o geri išmanieji telefonai kainuoja tikrai nepigiai, todėl tą sumą verčiau išleisčiau naujam netbook’ui.

Šiandien perskaičiau džiuginančią naujieną, jog pagaliau pasirodė Microsoft alternatyva Google Docs’ams – Docs.com. Jau kuris laikas buvo kalbama apie tai, jog Microsoft greitu metu išleis šią internetinę programą. Tiesa, mane nustebinęs dalykas yra tas, jog šis produktas pristatytas kartu su Facebook. Bet kokiu atveju labai džiugu pagaliau pasirodžiusia programa, nors kol kas ji ir tėra tik beta versijos bet tikiu, kad šis produktas galės pasiūlyti tikrai daugiau galimybių nei Google Docs. Taip pat derėtų paminėti, jog tam, kad galėtumėte pradėti naudotis šia programa, privalu turėti pakvietimo kodą arba užsiregistruoti į eilę norinčių išbandyti šią programą.

Na praeitą įrašą parašiau apie darbo progreso sekimą darbo žurnale, todėl šis įrašas bus tarsi tęsinys apie tai, kaip reikia sekti ir kaip svarbu fiksuoti statistinę informaciją. Taigi, iškart nieko nelaukdamas pulsiu tiesiai prie reikalo ir pradėsiu savo įrašą apie tvarkaraščius ir darbo progreso sekimą.

Tvarkaraštis – tai smulkiai aprašyta dienotvarkė, kuri pateikia darbų sąrašą, atliekamą atitinkamomis savaitės dienomis. Tai ypač patogus įrankis sekant kelių projektų vykdymo eigą ir darbo progresą vienu metu. Tuo pačiu sutaupoma laiko, kurį reikėtų gaišti, mąstant, koks bus sekantis programos kūrimo žingsnis ir pan.. Žinoma, susidarinėjant tvarkaraštį, reikia žinoti, kiek laiko per dieną galite skirti darbui. Šią informaciją galima gauti išanalizavus istorinę informaciją. Kadangi laikas, kurį galima skirti darbui, pastoviai kinta, reikia tokias analizes atlikti periodiškai, o ne vienintelį kartą. Išskirčiau tokius tvarkaraščio sudarinėjimo etapus:

1. Sudarinėjant tvarkaraštį, iš pradžių reikia apskaičiuoti ir įvertinti, kiek išteklių (pvz: laiko, finansų ir t.t.) prireiks atlikti kiekvienam darbui.
2. Sekančiu žingsniu reikia apskaičiuoti laiką, kuris bus skiriamas darbams įvykdyti. Atlikus šiuos veiksmus, galime pradėti sudarinėti tvarkaraštį.
3. Žinodami, kiek laiko reikia kiekvienam darbui atlikti, galime apskaičiuoti laiką, kurį galime skirti visiems darbams bendrai.
4. Sekančiu žingsniu apskaičiuojame laiką, kurį galime skirti kiekvienam darbui ar projektui atskirai, kadangi vienu metu gali būti vykdomi keli darbai ar projektai. Reikia susidaryti lentelę, kurioje visa ši informacija yra pateikta.
5. Turint kiekvieno darbo trukmės įvertinimus, yra pildoma darbų vykdymo forma, įvedamas laikas, kurį planuojama skirti konkrečiai užduočiai ir įvedama bendra darbo ar projekto trukmės reikšmė.

Skiriamo laiko darbui tvarkaraščio forma.

Taigi, išskirčiau tokius žingsnius reikalingus darbo tvarkaraščiui susidaryti. Iškyla klausimas, o kas toliau? O toliau reikia sugebėti to susidaryto tvarkaraščio laikytis. Nors atrodo, jog susidaryti tokį tvarkaraštį yra ne taip ir paprastą, tačiau pagrindinis ir sudėtingiausias uždavinys yra laikytis savo susidaryto tvarkaraščio. Visas įdėtas triusas ir pastangos, kaupiant įvairaus pobūdžio informaciją, nueis veltui, jeigu Jūs nebandysite sąžiningai laikytis savo susidaryto tvarkaraščio.

Jau praeitame įraše sulaukiau komentaro – kokio velnio aš turėčiau atlikti tuos papildomus darbus? Na gerai, klausimas nebuvo toks aštrus Bet esmė ta pati, visi šie darbai nėra skirti programuotojo darbo suvaržymui, netgi atvirkščiai, visi šie žingsniai yra skirti darbo palengvinimui. Nes programuotojui ne tik netenka gaišti laiko planavimo darbams, ką ir kaip reikia atlikti, bet ir suteikia tvirtą pagrindą po kojomis įrodyti savo užsakovui arba darbdaviui, kokiems darbams ir kiek laiko reikės skirti. Todėl nespjaukite į planavimą ir nepatingėkite tam skirti pakankamai laiko.

Nors jau ne kartą rašiau apie programas, kurios padeda suplanuoti, sekti ir organizuoti savo darbus, tačiau tikrai neišsiversčiau be darbo žurnalo. Nors ir įdomiai skamba, darbo žurnalas iš tiesų yra paprastas sąsiuvinys, tačiau jis įgavo tokį “patobulintą” pavadinimą, vien dėl to, kad tai nėra paprasčiausias užrašų sąsiuvinys, o šiek tiek labiau organizuota darbo priemonė.

Nors yra daugybė programų (“OneNote”, “Evernote” ir t.t.), kurių dėka įmanoma susikurti panašią darbo priemonę elektroniniame formate, tačiau jomis nėra taip patogu naudotis, kaip popieriniu variantu. Taigi, kaip ir minėjau anksčiau, darbo žurnalas yra organizuotas t.y. suskirstytas į tokius skyrius:

• Darbo planai – šiame skyriuje “talpinu”, kaip ir sufleruoja pavadinimas, savo darbų planus. Tačiau šioje skiltyje patarčiau nesismulkinti ir netalpinti darbo planų sudarytų 1 – 3 dienų laikotarpiui, o skirtų ilgesniems laikotarpiams.
• Einamų darbų sąrašai (angl. To-Do list) – kiekviena mano darbo diena prasideda 10 minučių skirtų, susiplanuoti, kokius darbus šiandien tikiuosi atlikti, bei baigiasi pora minučių, skirtų susižymėti kokius darbus pavyko atlikti ir kokius teks perkelti į sekančia dieną. Ši sritis ir yra skirta būtent šiems darbams surašyti.
• Tolimesni darbai – ši sritis skirta, surašyti kokias užduotis reikės atlikti ateityje ir po kokių darbų šios užduotys turi būti vykdomos. Iš esmės, ši sritis yra skirta surašyti pagrindinių darbų chronologijai.
• Užrašai – žinoma, neapsieičiau be srities skirtos paprasčiausiems užrašams, skirtų skaičiavimams, mini schemoms ir šiaip visokioms mintims užsirašyti.
• Atnaujinimų informacija – na ši sritis galbūt reikalinga specifiškam mano darbo pobūdžiui, kai reikia sekti, kokie pakeitimai yra atlikti, ir ką reikės atnaujinti, “suvienodinant” programų versijas.

Kam visa to reikia? Na jei skaitėte ankstesnius mano įrašus apie programuotojo darbo procesą, tai tikriausiai supratote, jog mėgstu susiplanuoti ir sekti savo darbą, todėl šis darbo žurnalas ir yra skirtas šiam tikslui pasiekti. Dar viena priežastis yra ta, jog, kaip ir kiekvienam programuotojui, taip ir man, galvoje tenka sutalpinti didelį kiekį įvairios informacijos ir tam, kad neužmiršti kokios nesvarbios “smulkmenos”, reikia turėti vietą, kur būtų galima nesunkiai atrasti visą reikiamą informaciją. Nesiginčysiu, jog yra programuotojų, kurių “smegenų kietojo disko talpa” yra išties didelė, bet manoji tikrai tokia nėra, todėl ir naudoju darbo žurnalą, jog vėliau netektų raudonuoti prieš vadovą, teisinantis, jog šį “mažyti” darbelį netyčia pamiršau atlikti, bet tuojau pat įvykdysiu.