2009-09 mėnesio archyvas

Na gerai, gal šiek tiek ir pamelavau, iš tiesų Samsung Star nebūtų galima priskirti išmaniesiems telefonams, kadangi šis telefonas neturi OS. Tačiau turi nemažai išmanaus telefono savybių. Šį įrašą mane paskatino parašyti tai, jog, iki įsigydamas telefoną liečiamu ekranu, buvau ypač skeptiškai nusiteikęs ir maniau, jog šiais telefonais yra nepatogu naudotis. Tačiau perėjus iš Omnitel į Bitės tinklą, atsirado galimybė nebrangiai įsigyti, jau ir taip nebrangų telefoną Samsung Star, ta galimybe ir pasinaudojau. Na apie šio telefono technines charakteristikas tikrai nesiruošiu kalbėti, norėčiau pakalbėti apie tai, kas mane “užkabino” ir privertė parašyti įrašą (savo svetainėje apie įvairius įrenginius rašysiu tik “ypatingomis” progomis). Na norėčiau išvardinti pagrindines savybes, kurios mane sužavėjo:

1. Ir mobilaus telefono ekrane galima naršyti! – šiaip jau ir anksčiau esu bandęs naršyti internete, tačiau tai būdavo taip nepatogu, kad po kurio laiko šio sumanymo atsisakydavau. Priežastis – mažas ekranas. Na o Samsung Star ekranas yra tikrai pakankamai didelis, todėl naršymas internete yra paprastas ir patogus.
2. Rašymas “ekranine klaviatūra” yra lengvas ir smagus – bene pagrindinė priežastis, dėl ko neviliodavo telefonai liečiamuoju ekranu buvo ta, jog netikėjau, kad maigyti klaviatūrą ant ekrano yra lengva ir paprasta. Telefono ekranas gerai reaguoja į paspaudimus, todėl, rašant sms, retai tenka taisyti parašytą tekstą. Tiesa, šiek tiek baimindamasis laukiu žiemos, įdomu, kaip tada elgsis ekranas.
3. Mobilus telefonas pamažu tampa mobiliuoju kompiuteriu – žinoma, anokia čia naujiena, kadangi ir anksčiau mobilieji telefonai galėdavo atlikti nemažai darbų, kuriuos atlikdavo kompiuteris. Tačiau, bent jau mano atveju, iki tol didžioji dalis programų turėdavo labai prastą vartotojo sąsają (pagrindinė priežastis, mažas ekranas ir nepatogus valdymas). Šis telefonas įrodė, kad galima ir mobiliajame telefone, kuo puikiausiai naudotis įvairiomis programomis.

Tai štai, šios savybės mane sužavėjo ir įrodė, jog išmanusis telefonas yra iš tiesų praktiškas įrenginys. Žinoma, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Samsung Star neprilygsta išmaniųjų telefonų flagmanams Nokia N97 ar Apple iPhone, tačiau tai tik įrodo, jog naujausiai išmanieji telefonai gali iš tiesų daug ką atlikti ir jų laukia šviesi ateitis. Todėl, atsakydamas į antraštėje iškeltą klausimą, sakau Taip! – išmanųjį telefoną įsigyti iš tiesų verta.

Šį mėnesį pasirodė tinklalapis, skirtas išskirtinai „Windows Live“ produktų šeimos populiarinimui – www.getlive.lt. Ši naujiena šiek tiek paglostė mano, kaip lietuvio, savimeilę, kadangi „Microsoft“ šiuo ėjimu parodė, jog nenuvertina ir Lietuvos rinkos. Su nekantrumu lauksiu naujų „Microsoft“ reklaminių kompanijų Lietuvoje.

Šiandien internete užtikau gerą naujieną – startuoja vizuali „Bing“ paieška. Tiesa, ši paieškos versija kol kas tik beta stadijoje, tačiau suteikia vilties, kad ateityje paiešką palengvins vizualizavimas. Keletą minučių pabandžius, šis paieškos būdas pasirodė visai įdomus ir tikrai galėčiau sugalvoti ne vieną atvejį, kada šis paieškos būtų naudingesnis nei paprastas tekstinis. Patys galite išbandyti šią „Bing“ paiešką.

Šaltinis: Neowin.Net

P.S. Tam, kad galėtume išbandyti šią paiešką, jums reikės turėti įsidiegus „Silverlight“.

Taip jau sutapo, jog prieš rašydamas šį įrašą, praktiškai galėjau išbandyti ir pajusti savo susidaryto kodavimo standarto naudą. Nors apie kodavimo standartą daug kalbėti ir nėra ko, tačiau naudotis kodavimo standartu yra būtina, todėl šis įrašas ir atrado savo vietą rašinių cikle. Taigi, kas per įrankis yra kodavimo standartas. Na gal paprasčiau bus jį apibūdinti, aprašant naudą, kurią šis įrankis suteikia, taigi programos, kurios parašytos naudojantis kodavimo standartu, yra lengvai skaitomos, programos kodas būna pastovus, vienodos struktūros ir skaičiuotinas. Na, tiesa, skaičiuotinas kodas turi būti tik tada, kai jus vertinate programų apimtį, pagal parašytų kodo eilučių kiekį, nors aš pats pastaruoju metu linkstu link to, jog programos apimtį reikėtų vertinti per funkcinius taškus, vėlesniuose įrašuose aptarsiu, kokie tai apimties vertinimo būdai ir kokie abiejų vertinimo metodų pliusai ir minusai. Na o dabar grįžkime prie to, kas turėtų sudaryti kodavimo standartą:

• Programos antraštės struktūra ir jos turinys – na šis elementas dažniausiai reikalingas, darbuojantis programuotojų komandoje, kai antraštėje įrašomas programos autorius ir pagrindinės programos funkcijos, tam kad programuotojų komandos nariai žinotų, į ką kreiptis iškilus klausimams.
• Programos naudojimo instrukcijos – šis kodavimo standarto elementas gali būti naudojamas tuo atveju, jei jūs dažnai savo rašomą programos kodą pakartotinai naudojate kitose programose. Tuo atveju šis aprašas turėti nurodyti, kokios yra programos pakartotinio naudojimo instrukcijos.
• Kintamųjų aprašymo instrukcijos ir pavyzdžiai – turint vienodus kintamųjų aprašymus yra žymiai paprasčiau ir lengviau išlaikyti vienodą programos kodo struktūrą ir “išvaizdą”.
• Komentarų rašymas ir išskyrimo pavyzdžiai – na šių aprašų paskirtis yra tokia pati, kaip ir kintamųjų aprašymo.
• Įtraukų naudojimo instrukcijos ir pavyzdžiai – būtina apsirašyti geras įtraukų naudojimo taisykles (atitraukimų per tab’us), kadangi chaotiškai naudojamos įtraukos kodą gali padaryti ypač sunkiai skaitomu.
• Loginių, ciklo, procedūrų ir funkcijų aprašymo instrukcijos ir pavyzdžiai – vėlgi šios kodavimo srities aprašų paskirtis tokia pati kaip ir kintamųjų aprašymo.

Taigi, iš šių elementų sudarytas kodavimo standartas tikrai palengvins tiek patį programavimą, tiek programos kodo skaitymą. Patikėkit manim, kalbu iš asmeninės patirties.

Na ir vėl grįžtu po pertraukos, visgi kartais neturiu tiek laisvo laiko kiek norėtųsi, todėl kartais ir nelieka laiko įrašams parašyti. Na bet griebiu jautį už ragų ir vėl grįžtu prie rašymo. Šį kartą norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie failų (nepykit už šį nelietuvišką žodį, tačiau žodis laikmena man ne prie širdies) sinchronizavimo tarnybą – Live Mesh. Na kaip failų sinchronizavimo tarnyba ji tikrai neišsiskiria iš rinkoje esančiu. Šią sistemą yra paprasta naudoti, na ir vienintelis pranašumas matyt yra nemokami 5GB vietos serveryje. Tačiau aš ne apie ją pakalbėti norėčiau o apie viziją, kurią turi Microsoft. Paklausite, o kuo dėta Live Mesh tarnybą, ogi ši sistema yra bene pirmasis žingsnis, kad ir nedidelis, įgyvendinant šią viziją. Na kad visi suprastume apie ką aš čia, tai štai video:

Tai štai, ši vizija man yra be galo patraukli ir nesulaukiu dienos kada kažką panašaus bus galima išvysti. Žinoma, Google ir Microsoft Live teikiamos paslaugos jau šiandien dalį tų galimybių suteikia, tačiau iki šiol trūko platformos, kurios dėka būtų galima šią vizija būtų galima įgyvendinti. Tačiau neperseniausiai pasirodžiusi Microsoft Silverlight technologija manau yra pajėgi šią viziją įgyvendinti. Na, o kaip bus iš tikrųjų, pamatysim, su nekantrumu laukiu sekančiais metais pasirodančio nemokamo internetinio Microsoft Office biuro programų rinkinio, kuris turėtų tik patvirtinti, jog Silverlight yra technologija, galinti šią viziją įgyvendinti.