2009-07 mėnesio archyvas

Jau kurį laiką galvoje kirbėjo mintis, jog reikia parašyti įrašą, kuriame trumpai aprašyčiau, kas tai yra „Silverlight” ir su kuo jis yra “valgomas”. Šį įrašą parašyti paskatino tai, jog neretai internetinėje bendruomenėje tenka susidurti su skeptikais, kurie mano, jog „Silverlight” yra nieko verta technologija ir bandymas išstumti iš rinkos „Flash” technologiją. Tiesa, mano nuomone, didžiąją „Silverlight” skeptikų dalį sudaro „Microsoft” antifanai, kurie netiki, jog ši kompanija geba kurti gerus sprendimus. Šiame įraše į „Silverlight” noriu pažvelgti paprasto vartotojo akimis ir parodyti, jog išvydus užrašą, kuris prašo parsisiųsti ir įdiegti „Silverlight” papildinį tam, jog būtų galima peržiūrėti svetainę, yra verta tai padaryti. Programuotojams, kurie norėtų daugiau sužinoti, apie tai, kaip yra kuriami internetiniai tinklalapiai, naudojant „Silverlight”, siūlau apsilankyti Sergėjaus tinklaraštyje ir oficialiame „Silverlight” tinklalapyje.

Taigi, „Silverlight” yra technologija įgalinanti vartotoją interaktyviai peržiūrėti tinklalapį, na panašaus pobūdžio kaip ir „Flash” technologija. Šią technologija palaiko populiariausios naršyklės („Microsoft Internet Explorer”, „Mozilla FireFox”, „Safari”, „Google Chrome” ir „Opera”) ir populiariausos OS („Microsoft Windows”, „Mac OS X”). Parsisiųsti ir įdiegti „Silverlight” programą yra labai lengva ir užtrunka tik kelias sekundes, panašiai kaip ir su „Flash”. Keletas galimybių: rodo video ir audio tipo failus, įgalina „Drag and Drop” technologijų naudojimą, atnaujina tinklalapio informaciją, neperkraunant tinklalapio.

Toliau norėčiau parodyti, mano nuomone, įdomiausius „Silverlight” technologija paremtus tinklalapius:

• www.windows4all.com – parodomasis OS svetainės tipo sprendimas.
• www.cmafest.com/2009/videophotos/games/bethisclose/ – panašus kaip ir memorabilia’os galerijos sprendimas.
• http://www.seat.co.uk/exeo/pagelife/ – reprezentatyvinis „Seat” tinklalapis.
• http://www.yazilimevi.biz/ – sprendimas panašus į OS svetaines.

Iki pasirodant „Silverlight” technologijai, buvau pakankamai skeptiškas dėl įvairių programų persikėlimo į internetine erdvę, tačiau šiuo metu mano nuomonė yra visiškai priešinga. Spėju, jog pirmasis rimtas projektas, paremtas Silverlight technologija, bus nemokamas internetinis „Microsoft Office” biuro programų rinkinys, o kaip bus iš tikrųjų, parodys laikas. Tai tiek ir norėjau parašyti apie „Silverlight” technlogogiją ir paraginti sekantį sykį, išvydus užrašą, prašantį parsisiųsti „Silverlight” programą, taip ir padaryti.

Jau ne vienas IT naujienų portalas paskelbė džiugią naujieną, kuria norėčiau ir aš kartu su visais pasidžiaugti. Jau 2010 metais kartu su pasirodysiančiu „Microsoft Office” biuro programų paketu, bus pristatytas ir nemokamas internetinis „Microsoft Office” biuro programų paketas, kurį sudarys „Word”, „Excel”, „PowerPoint” ir „OneNote”. Ypač džiugina tai, jog bus galima naudotis „OneNote”, kadangi likusias tris man ir taip puikiai pakeičia nemokamas biuro programų paketas „OpenOffice 3”. Nors „Evernote” yra pakankamai gera internetinė užrašinė, tačiau išbandęs „OneNote” likau ypač maloniai nustebintas.

Be abejo, taip pat negaliu nepasidžiaugti ir „Microsoft” marketingo strategija, kadangi pastarieji sprendimai – galimybė „Windows 7” Beta ir RC versijomis naudotis nemokamai ir gausybės gerų nemokamų internetinių programų, tokių kaip office.live.com, išleidimas į rinką – maloniai džiugina. Atrodo, jog „Microsoft” pagaliau pradeda suprasti, ko iš jų nori jų pirkėjai.

P.S. Gal kas žinote, kokia technologija naudojantis bus kuriamas šis produktas? Mane tai ypač domina kaip programuotoją. Intuicija kužda, jog tai bus dar vienas „Silverlight” technologijos vaisius. Kaip bus iš tikrųjų parodys laikas.

Kaip pastebėjote, po gana sėkmingo mano asmeninio tinklaraščio starto, kai per savaitę buvo parašyta keletas įrašų, stojo visiškas štilis ir beveik visą mėnesį šiame tinklaraštyje dienos šviesos neišvydo nė vienas įrašas, dėl nenumatytų aplinkybių. Na bet štilis baigiasi ir grįžtu su naujais įrašais. Pirmasis bus apie bazinį darbo procesą, linkiu smagaus skaitymo.

Taigi, pradėsiu nuo sąvokos bazinis darbo procesas išaiškinimo. Bazinis darbo procesas – tai etapų, žingsnelių seka reikalinga darbui atlikti. Šiuo atveju – programai sukurti. Na patį savo rašinių ciklą pradedu nuo bazinio darbo proceso, nes pats, prieš pradėdamas skaityti ir nagrinėtis literatūrą apie asmeninį programos kūrimo procesą, nenaudojau jokio darbo proceso – iškart, gavęs užduotį, pradėdavau programuoti, net nesusimąstydamas, kokią įtaką rezultatams turėjo padrikas darbas. Darbo proceso turėjimas ir naudojimas suteikia:

• Duomenų apie programuotojo vykdomą darbą, jo rezultatus ir sritis, kurių darbą reikėtų pagerinti.
• Gaires programos kūrimo plano susidarymui, nes tam, kad būtų galimą sudaryti planą, reikia žinoti, kaip atlieki darbą.
• Informacijos, kaip reikėtų koordinuoti darbą, dirbant programuotojų komandoje.
• Organizuotumo, kai nėra švaistoma laiko, galvojant, ką reikėtų daryti toliau, atlikus vienokią ar kitokią užduotį.

Programuotojo darbo procesas turėtų būti sudarytas iš tokių etapų: planavimas, projektavimas, kodavimas, kompiliavimas, testavimas ir aptarimas. Na planavimo metu yra susidaromas užduoties, programuotojo atveju programos kūrimo, vykdymo planas. Projektavimo, kodavimo, kompiliavimo ir testavimo etapų kūrimo metu ir sukuriama pati programa. Aptarimo etapo metu yra vertinami suplanuoti rezultatai su realiaisiais. Na šio įrašo pavadinime neveltui yra įrašytas žodis bazinis, kadangi noriu pateikti tokį programuotojo darbo procesą, kurį siūlyčiau naudoti visiems, kurie bandys pasinaudoti mano išdėstytomis mintimis ir žiniomis. Jis bus tas pats pradinis programuotojo darbo procesas, kuris vėliau bus papildomas ir sudėtingės, įtraukiant vis daugiau užduočių. Taigi, aš siūlyčiau naudoti tokį bazinį programuotojo darbo procesą:

1. Planavimas:
   1. Programos kūrimo plano sudarymas.
   2. Įvertinama programos kūrimo trukmė ir kuriamos programos apimtis.
   3. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
2. Projektavimas:
   1. Programos ar užduoties detalaus projekto sudarymas. Šio etapo metu pagal specifikacija aprašomos programos dalys, atliekamos funkcijos ir veiksmai, bei kaip tos funkcijos sąveikaus tarpusavyje.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
3. Kodo rašymas:
   1. Programos kodo rašymas.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų, kodo eilučių).
4. Kompiliavimas:
   1. Kompiliavimas, defektų pašalinimas.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
5. Testavimas:
   1. Testų vykdymas, defektų pašalinimas.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
6. Programos aptarimas – šio etapo metu programuotojas dar kartą peržiūri savo sukurtą programą ir patikrina, ar atitinka reikalavimus, palygina, ar viskas padaryta taip, kaip buvo aprašyta plane. Taip pat yra sudaromos atitinkamos suvestines apie įvykdytą projektą ar sukurtą programą.

Iš esmės, šis programuotojo darbo procesas, neturėtų labai skirtis, nuo kiekvieno programuotojo darbo proceso. Vienintelė nauja užduotis, kurią manau vykdo nedidelė dalis programuotojų, yra istorinės informacijos fiksavimas. Kaip ir kokią istorinę informaciją reikia fiksuoti, aptarsiu sekančiose rašinių dalyse. Viliuosi, jog šis įrašas jums suteiks naujų minčių ir idėjų, kaip galima organizuoti ir sekti savo darbą.