Kaip pastebėjote, po gana sėkmingo mano asmeninio tinklaraščio starto, kai per savaitę buvo parašyta keletas įrašų, stojo visiškas štilis ir beveik visą mėnesį šiame tinklaraštyje dienos šviesos neišvydo nė vienas įrašas, dėl nenumatytų aplinkybių. Na bet štilis baigiasi ir grįžtu su naujais įrašais. Pirmasis bus apie bazinį darbo procesą, linkiu smagaus skaitymo.

Taigi, pradėsiu nuo sąvokos bazinis darbo procesas išaiškinimo. Bazinis darbo procesas – tai etapų, žingsnelių seka reikalinga darbui atlikti. Šiuo atveju – programai sukurti. Na patį savo rašinių ciklą pradedu nuo bazinio darbo proceso, nes pats, prieš pradėdamas skaityti ir nagrinėtis literatūrą apie asmeninį programos kūrimo procesą, nenaudojau jokio darbo proceso – iškart, gavęs užduotį, pradėdavau programuoti, net nesusimąstydamas, kokią įtaką rezultatams turėjo padrikas darbas. Darbo proceso turėjimas ir naudojimas suteikia:

• Duomenų apie programuotojo vykdomą darbą, jo rezultatus ir sritis, kurių darbą reikėtų pagerinti.
• Gaires programos kūrimo plano susidarymui, nes tam, kad būtų galimą sudaryti planą, reikia žinoti, kaip atlieki darbą.
• Informacijos, kaip reikėtų koordinuoti darbą, dirbant programuotojų komandoje.
• Organizuotumo, kai nėra švaistoma laiko, galvojant, ką reikėtų daryti toliau, atlikus vienokią ar kitokią užduotį.

Programuotojo darbo procesas turėtų būti sudarytas iš tokių etapų: planavimas, projektavimas, kodavimas, kompiliavimas, testavimas ir aptarimas. Na planavimo metu yra susidaromas užduoties, programuotojo atveju programos kūrimo, vykdymo planas. Projektavimo, kodavimo, kompiliavimo ir testavimo etapų kūrimo metu ir sukuriama pati programa. Aptarimo etapo metu yra vertinami suplanuoti rezultatai su realiaisiais. Na šio įrašo pavadinime neveltui yra įrašytas žodis bazinis, kadangi noriu pateikti tokį programuotojo darbo procesą, kurį siūlyčiau naudoti visiems, kurie bandys pasinaudoti mano išdėstytomis mintimis ir žiniomis. Jis bus tas pats pradinis programuotojo darbo procesas, kuris vėliau bus papildomas ir sudėtingės, įtraukiant vis daugiau užduočių. Taigi, aš siūlyčiau naudoti tokį bazinį programuotojo darbo procesą:

1. Planavimas:
   1. Programos kūrimo plano sudarymas.
   2. Įvertinama programos kūrimo trukmė ir kuriamos programos apimtis.
   3. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
2. Projektavimas:
   1. Programos ar užduoties detalaus projekto sudarymas. Šio etapo metu pagal specifikacija aprašomos programos dalys, atliekamos funkcijos ir veiksmai, bei kaip tos funkcijos sąveikaus tarpusavyje.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
3. Kodo rašymas:
   1. Programos kodo rašymas.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų, kodo eilučių).
4. Kompiliavimas:
   1. Kompiliavimas, defektų pašalinimas.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
5. Testavimas:
   1. Testų vykdymas, defektų pašalinimas.
   2. Istorinės informacijos fiksavimas (Darbo trukmės, defektų).
6. Programos aptarimas – šio etapo metu programuotojas dar kartą peržiūri savo sukurtą programą ir patikrina, ar atitinka reikalavimus, palygina, ar viskas padaryta taip, kaip buvo aprašyta plane. Taip pat yra sudaromos atitinkamos suvestines apie įvykdytą projektą ar sukurtą programą.

Iš esmės, šis programuotojo darbo procesas, neturėtų labai skirtis, nuo kiekvieno programuotojo darbo proceso. Vienintelė nauja užduotis, kurią manau vykdo nedidelė dalis programuotojų, yra istorinės informacijos fiksavimas. Kaip ir kokią istorinę informaciją reikia fiksuoti, aptarsiu sekančiose rašinių dalyse. Viliuosi, jog šis įrašas jums suteiks naujų minčių ir idėjų, kaip galima organizuoti ir sekti savo darbą.

Žymos: Bazinis darbo procesas, Rašiniai

• PDP: #8 Programinės įrangos kokybė
• PDP: #7 Tvarkaraščiai ir darbo progreso sekimas
• Darbo žurnalas – “patobulinta” užrašinė