Nors jau ne kartą rašiau apie programas, kurios padeda suplanuoti, sekti ir organizuoti savo darbus, tačiau tikrai neišsiversčiau be darbo žurnalo. Nors ir įdomiai skamba, darbo žurnalas iš tiesų yra paprastas sąsiuvinys, tačiau jis įgavo tokį “patobulintą” pavadinimą, vien dėl to, kad tai nėra paprasčiausias užrašų sąsiuvinys, o šiek tiek labiau organizuota darbo priemonė.

Nors yra daugybė programų (“OneNote”, “Evernote” ir t.t.), kurių dėka įmanoma susikurti panašią darbo priemonę elektroniniame formate, tačiau jomis nėra taip patogu naudotis, kaip popieriniu variantu. Taigi, kaip ir minėjau anksčiau, darbo žurnalas yra organizuotas t.y. suskirstytas į tokius skyrius:

• Darbo planai – šiame skyriuje “talpinu”, kaip ir sufleruoja pavadinimas, savo darbų planus. Tačiau šioje skiltyje patarčiau nesismulkinti ir netalpinti darbo planų sudarytų 1 – 3 dienų laikotarpiui, o skirtų ilgesniems laikotarpiams.
• Einamų darbų sąrašai (angl. To-Do list) – kiekviena mano darbo diena prasideda 10 minučių skirtų, susiplanuoti, kokius darbus šiandien tikiuosi atlikti, bei baigiasi pora minučių, skirtų susižymėti kokius darbus pavyko atlikti ir kokius teks perkelti į sekančia dieną. Ši sritis ir yra skirta būtent šiems darbams surašyti.
• Tolimesni darbai – ši sritis skirta, surašyti kokias užduotis reikės atlikti ateityje ir po kokių darbų šios užduotys turi būti vykdomos. Iš esmės, ši sritis yra skirta surašyti pagrindinių darbų chronologijai.
• Užrašai – žinoma, neapsieičiau be srities skirtos paprasčiausiems užrašams, skirtų skaičiavimams, mini schemoms ir šiaip visokioms mintims užsirašyti.
• Atnaujinimų informacija – na ši sritis galbūt reikalinga specifiškam mano darbo pobūdžiui, kai reikia sekti, kokie pakeitimai yra atlikti, ir ką reikės atnaujinti, “suvienodinant” programų versijas.

Kam visa to reikia? Na jei skaitėte ankstesnius mano įrašus apie programuotojo darbo procesą, tai tikriausiai supratote, jog mėgstu susiplanuoti ir sekti savo darbą, todėl šis darbo žurnalas ir yra skirtas šiam tikslui pasiekti. Dar viena priežastis yra ta, jog, kaip ir kiekvienam programuotojui, taip ir man, galvoje tenka sutalpinti didelį kiekį įvairios informacijos ir tam, kad neužmiršti kokios nesvarbios “smulkmenos”, reikia turėti vietą, kur būtų galima nesunkiai atrasti visą reikiamą informaciją. Nesiginčysiu, jog yra programuotojų, kurių “smegenų kietojo disko talpa” yra išties didelė, bet manoji tikrai tokia nėra, todėl ir naudoju darbo žurnalą, jog vėliau netektų raudonuoti prieš vadovą, teisinantis, jog šį “mažyti” darbelį netyčia pamiršau atlikti, bet tuojau pat įvykdysiu.

Žymos: Darbo organizavimas, Planavimas, Užrašai

• PDP: #8 Programinės įrangos kokybė
• PDP: #7 Tvarkaraščiai ir darbo progreso sekimas
• Programuotojo darbo procesas: #7 Programos apimties ir kūrimo trukmės įvertinimas