Na iš karto noriu visus perspėti, kad šis straipsnis yra mėgėjiškas (tikiuosi, ateityje galėsiu ir turėsiu pakankamai žinių, pasidalinti profesionaliu, rimtais straipsniais ir argumentais pagrįstu straipsniu apie planavimą) pamąstymas, apie, tai kas mano manymu yra planavimas, kokia jo paskirtis ir koks turi būti planavimo procesas. Tikiuosi sulaukti ir jūsų nuomonių, nuorodų į straipsnius apie tai kaip jūs planuojate savo darbą arba bent jau norėtumėte planuoti.

Taigi, planavimas yra viena svarbiausių, bet tuo pačiu ir daugiausiai problemų sukeliančių, programuotojo darbo sričių. Problemų sukelia tai, jog nedaugelis programuotojų žino, kas turi būti plane ir kaip jį sudaryti. Prastas planavimas arba visiškas jo nebuvimas sukelia keletą, bet rimtų problemų. Visų pirma, kas yra akivaizdu, nesusiplanavus savo darbo, neįmanoma pasakyti, kiek laiko darbas užtruks. Gana dažnai tenka matyti, jog programuotojai paprasčiausiai nenori įvertinti ir susiplanuoti savo darbo iš anksto. Neretai naudojamasi argumentais, jog programavimas yra pernelyg neprognozuojamas darbas, kuris priklauso nuo aibės aplinkybių. Tačiau sutikite, tikrai nenorėtumėte, jeigu jūsų namą statantis architektas pareikštų, jog dabar prognozuoti statybų eigos neįmanoma ir net neleistų žvilgterėti į namo brėžinius ir statybos planus. Bet grįžkime prie darbo planavimo, programuotojo darbo planus galima panaudoti:

• Kaip susitarimo pagrindas dėl darbo trukmės ir kainos,
• Kaip darbo atlikimo schema,
• Kaip struktūra parodanti, kokie resursai bus reikalingi darbui atlikti,
• Kaip standartinis įrankis įvertinti darbo būsenai,
• Kaip įrašas, nurodantis kas ir kada buvo ir bus atlikta.

Aš asmeniškai, darbo planus sudarinėju dėl poros pagrindinių priežasčių: pirma, susidarius darbo planą yra žymiai lengviau įvertinti laiko resursus, reikalingus tam planui įgyvendinti ir antra, turint darbo planą daug lengviau sekti savo darbą ir susigaudyti kiek darbo atlikta ir kiek liko. Mano nuomone, darbo plano (planavimo proceso) susidarymo žingsniai turi būti tokie:

1. Išsiaiškinti būsimos programos (užduoties) reikalavimus ir funkcionalumą, kurį reikės įgyvendinti.
2. Suskaidyti visas užduotis, kurioms atlikti reikia daugiau nei keletos dienų, į mažesnes ir atskirai įvertinti darbo apimtį ir laiką, reikalingą kiekvienai iš šių užduočių atlikti. Aš pats stengiuosi laikytis tokių principų, jog kiekvienos užduoties trukmė turėti būtų nemažesnė nei 2 valandos ir nedidesnė nei 16 (2 darbo dienos) valandų.
3. Atliekant kūrimo trukmės ir apimties įvertinimus, naudotis panašaus pobūdžio darbų istorine informacija.
4. Dokumentuoti visus įvertinimus, kad vėliau juos būtų galima palyginti su realia informacija.
5. Keičiantis kuriamos programos reikalavimams ir funkcionalumui, tuo pačiu pakeisti ir darbo planą.

Prieš sėdant planuoti, patarčiau susidaryti ir projekto – užduoties koncepcinį planą. Konceptualus planas turi abstrakčiai apibrėžti programos veikimo principus, pagrindinius elementus ir jų funkcionalumą. Šio konceptualaus plano pagalba daug lengviau susiplanuoti savo darbą ir įvertinti visus faktorius. Paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti, jog dirbant neretai kinta reikalavimai užduočiai ar darbas vykdomas ne pagal planą, todėl reikėtų nepamiršti po visų pasikeitimų modifikuoti ir darbo planą, kad ir toliau būtų galima juo naudotis.

Na o kokiais principais jūs planuojate savo darbą ir ar išvis tai darote?

Žymos: Darbo organizavimas, Planavimas

• PDP: #8 Programinės įrangos kokybė
• PDP: #7 Tvarkaraščiai ir darbo progreso sekimas
• Darbo žurnalas – “patobulinta” užrašinė