Taip jau sutapo, jog prieš rašydamas šį įrašą, praktiškai galėjau išbandyti ir pajusti savo susidaryto kodavimo standarto naudą. Nors apie kodavimo standartą daug kalbėti ir nėra ko, tačiau naudotis kodavimo standartu yra būtina, todėl šis įrašas ir atrado savo vietą rašinių cikle. Taigi, kas per įrankis yra kodavimo standartas. Na gal paprasčiau bus jį apibūdinti, aprašant naudą, kurią šis įrankis suteikia, taigi programos, kurios parašytos naudojantis kodavimo standartu, yra lengvai skaitomos, programos kodas būna pastovus, vienodos struktūros ir skaičiuotinas. Na, tiesa, skaičiuotinas kodas turi būti tik tada, kai jus vertinate programų apimtį, pagal parašytų kodo eilučių kiekį, nors aš pats pastaruoju metu linkstu link to, jog programos apimtį reikėtų vertinti per funkcinius taškus, vėlesniuose įrašuose aptarsiu, kokie tai apimties vertinimo būdai ir kokie abiejų vertinimo metodų pliusai ir minusai. Na o dabar grįžkime prie to, kas turėtų sudaryti kodavimo standartą:

• Programos antraštės struktūra ir jos turinys – na šis elementas dažniausiai reikalingas, darbuojantis programuotojų komandoje, kai antraštėje įrašomas programos autorius ir pagrindinės programos funkcijos, tam kad programuotojų komandos nariai žinotų, į ką kreiptis iškilus klausimams.
• Programos naudojimo instrukcijos – šis kodavimo standarto elementas gali būti naudojamas tuo atveju, jei jūs dažnai savo rašomą programos kodą pakartotinai naudojate kitose programose. Tuo atveju šis aprašas turėti nurodyti, kokios yra programos pakartotinio naudojimo instrukcijos.
• Kintamųjų aprašymo instrukcijos ir pavyzdžiai – turint vienodus kintamųjų aprašymus yra žymiai paprasčiau ir lengviau išlaikyti vienodą programos kodo struktūrą ir “išvaizdą”.
• Komentarų rašymas ir išskyrimo pavyzdžiai – na šių aprašų paskirtis yra tokia pati, kaip ir kintamųjų aprašymo.
• Įtraukų naudojimo instrukcijos ir pavyzdžiai – būtina apsirašyti geras įtraukų naudojimo taisykles (atitraukimų per tab’us), kadangi chaotiškai naudojamos įtraukos kodą gali padaryti ypač sunkiai skaitomu.
• Loginių, ciklo, procedūrų ir funkcijų aprašymo instrukcijos ir pavyzdžiai – vėlgi šios kodavimo srities aprašų paskirtis tokia pati kaip ir kintamųjų aprašymo.

Taigi, iš šių elementų sudarytas kodavimo standartas tikrai palengvins tiek patį programavimą, tiek programos kodo skaitymą. Patikėkit manim, kalbu iš asmeninės patirties.

Žymos: Kodavimo standartas, Programavimas

• PDP: #8 Programinės įrangos kokybė
• PDP: #7 Tvarkaraščiai ir darbo progreso sekimas
• Darbo žurnalas – “patobulinta” užrašinė